Nuostabioje Žemaitijos vietoje prie Kūlupio, Salanto ir Minijos santakų, greta senovėje bočių pramintų kelių į Livoniją ir jūros link, yra nuostabi mūsų krašto vieta, apsupta tūkstantmečių miškų, protėvių pavadinta Kūlupėnais.
Gyvenome, kovėmės, dirbome, svajojome apie laimę čia nuo neatmenamų laikų. Niekada niekas nebuvo nukariavęs mūsų sielų. Šitam krašte būrėsi kovotojai, viduramžiais bauginę Lietuvos priešus atkaklumu, jėga ir išmintim. Mūsų miškuose vyko paskutinės narsių vyrų kautynės su okupantais sovietmečiu. Todėl mylim savo kraštą, jo istoriją, neapsakomą gamtos grožį, su džiaugsmu pasitinkam kiekvieną, atvykusį pasigrožėti mūsų gamta, pasisemti mūsų protėvių dvasios jėgų.
Kretingos rajone esanti Kūlupėnų seniūnija jungia 15 kaimų ir kaimelių, kuriuose gyvena beveik 2000 žmonių. Turime nemažai žemės - 8,5 tūkstančių hektarų. Geras ketvirtadalis šito ploto yra regioninis parkas, gamtos ir žuvų draustiniai, paukščių takai. Vos ne pusėje mūsų žemės ošia tamsūs miškai, kuriuose neretą žiemą išgirstame staugiant vilkus. Mylėdami savo kraštą esame sėslūs, neskubame vykti į didmiesčius ar užjūrius, todėl gyventojų amžiaus vidurkiu esame jauniausi visame Kretingos rajone.
Iš mūsų krašto kilo Tėvynės vienybės ir dorovės idėjų puoselėtojas Žemaičių Vyskupas Motiejus Valančius. Todėl dar prieš karą bočiai sumanė pastatyti Kūlupėnuose bažnytėlę. Ir ne tik sumanė, bet ir darbus dirbti pradėjo. Planus papaišė, vietą išrinko, suvežė medžiagas statybai, o 1939 metais geležinkeliu netgi altorius atkeliavo. Tačiau karas ir okupacijos sugriovė bočių užmislą. Dabar norėdami kartu pasimelsti arba atlikti Bažnyčios nustatytas apeigas, esame priversti keliauti į toliau esančius kaimus ar miestelius. O mūsų seniūnijos centre teturim mažą koplytėlę, kuri buvo įruošta tuometinio Kartenos parapijos klebono Petro Merliūno iniciatyva ir 1993 metų lapkričio 7 dieną pašventinta Telšių vyskupo J.E. Antano Vaičiaus. Tačiau ši koplytėlė, ypatingai švenčių dienomis, netalpina visų, norinčių atnešti savo širdis Dievui. Todėl, neilgai svarstę, nusprendėm pastatyti savo Bažnyčią - nedidelę, jaukią, visiems labai reikalingą, visų seniai laukiamą.
